Ankstų šeštadienio rytmetį, kai visi darbo žmonės vertėsi ant kito šono, saldžiai sučepsėdami lūpomis, kad dar gali pamiegoti ir nereikia ropštis iš lovos, paskubomis ruošti pusryčius šeimynai, slydžiais it stiklas šaligatviais skubėti į stotelę, mintyse rikiuoti darbo dienos planus, tuo tarpu aš, - anksti kėlusi, grįžau po pažastimi nešina savo buldogėliu į namus. Vėl į lovą nesinorėjo, skaityti parsinešto laikraščio irgi nebuvo noro. Užsiplykiusi ličių arbatos, žvelgiau pro langą ir mintyse ilgėjausi to ko šiuo metu neturiu, bet labai labai noriu,- terasos, mažo stalelio, dengto balta staltiese, neįmantrių pusryčių, o svarbiausia, mylimo vyro draugijos. Ach, kaip aš ilgėjausi mūsų pusryčių, užtrunkančių visas dvi ar net tris valandas, - metas be jokio streso, pasakytų mylimasis.
Jei ir būtų taip, ką pusryčiams pagaminčiau? Gal tiktų akytasis pyragas? Su mintimis apie mylimąjį ir meile jam, ėmiausi pyrago gamybos. Jį, beja, nusižiūrėjusi esu iš tinklapio www.forellesreceptai.lt.
Reikėjo tiek nedaug, - genialumas slypi paprastume.
200 gr. cukraus
200 ml. vandens
200 gr. kvietinių miltų
150 gr. kondensuoto (sutirštinto) pieno
100 gr. sviesto
5 kiaušiniai
2,5 arbat. šaukštelio kepimo miltelių
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą