Juokinga, kaip žmogus visad kalbi apie laiką taip, lyg tai būtų vieta, kurioje judi čia pirmyn ir čia pat atgal. Gal iš tiesų, laikas yra vieta, vieta, kurioje  kartu egzistuoja visos dienos  ir valandos, galbūt žmogus todėl pasakoji savo istoriją, kad nori rasti kelią iš atminties labirinto – užmaršties atskirtų akimirkų raizginio. Tačiau jo klaidžiais takais veda keletas kelių ir jeigu pasirenki vieną jų, užkerti sau visus likusius. Prisiminimuose esame visur tuo pačiu laiku, kiekvieną mielą akimirką, prisimintą ar pamirštą, kiekvienoje vietoje truputį vis kitokią. Tačiau savo pasakojime vienu metu galiu būti tik vienoje vietoje, jeigu noriu rasti kelią iš vienos vietos į kitą ir išsiaiškinti, kaip keliavau. Pasaulio garsai ir tavo paties mintys susilieja toje pačioje neregimoje erdvėje.