Pasakysiu tau, kodėl esi čia. Tu esi čia todėl, kad žinai
vieną dalyką. Tai, ko negali paaiškinti. Tačiau jauti. Tu jauti visą savo
gyvenimą, kad su pasauliu kažkas ne taip. Kažin kokia atmosfera, kurioje
trūksta deguonies. Tu nežinai, kas pasaulyje ne taip, bet būti yra. Tavo
galvoje, tai tūno lyg kokia skeveldra, verčianti tave krausytis iš proto.
Jausmai yra no man‘s land. Vienintelis, skausmu tvinkčiojantis
klausimas. Ta nuojauta tave ir atvedė
pas mane!
Kažkas su pasauliu ne taip, bet tų minčių neieškoki jokioje mūsų
technologinių naujovių priemonėje:
internete, išmaniąjame telefone. Nerasite jų ten. Pradėkite nuo savęs, kodėl
kaip niekad, dabar nori būti laiminga, trokšti sekmės, nori būti visad lydima
sekmės.
Žmonės yra taip suprogramuoti, kad vis
trokšta malonių jausmų. Tai, kas malonu, yra gerai, kas nemalonu – blogai.
Malonumų geismas yra toks akivaizdus, kaip ir tai, kad ugnis šildo, sniegas yra
šaltas, o medus – saldus. Tiesiog esame pametę galvas dėl malonumų. Daugumas
malonumų – lytiniai santykiai, valgymas, alkoholis ir panašūs dalykai – greit
praeina. Palaimos salų nepaversi žemynais. Ilgalaikę laimę grįsti malonumais
reikia labai atsargiai: patirti juos būtina, bet ne pervertinti – netrunka
atsibosti.
Vertė
gyvenime randasi per kontrastą. Mums visada atrodo geriau, kai iš musės
padaromas dramblys, negu kai dramblys paverčiamas musele. Galima sau linkėti
daug laimės, bet ne nuolatinės. Horizonte niekada nebuvo laimės.
Horizontalėje - tikrai buvo, bet
horizonte - niekada. Kodėl nesusimąstome
niekados kas būtų jei laimė visą gyvenimą tęstusi. Niekas to neiškęstų, ir būtų
vis tiek blogai. Galimybė spręsti yra tokia didelė vertybė, kad svetimų nulemta
laimė daugelio žmonių nevilioja. Taigi laimę reikia susikurti pačiam, jos
nusipelnyti, todėl dovanota laimė nėra tokia vertinga. Ką reikštų pergalės, jei
nebūtų pralaimėjimų? Kodėl nuobodžios knygos ar tie filmai, kuriuos skaiydamas
ar žiūrėdamas jau žinai, kad baigsis laimingai, kaip norėtum? Tad laimę sudaro,
kaip sako rusų rašytojas Levas Tolstojus, „ne tai, kad gali daryti, ką nori, o
tai, kad visada nori to, ką darai“. Laimė savaime neatsiranda. Kad būtum
laimingas, neužtenka neturėti skausmų, stresų ir rūpesčių. Kiek daug žmonių,
gyvenančių be didesnių nepriteklių, toli gražu nėra laimingi – juos kankina
nuobodulys. Laimė - puikus dalykas, bet dėl jos reikia nemažai paplušėti.
