2013 m. gruodžio 8 d., sekmadienis


Minkau mintis
lipdau nuotaikas
kočioju šypsenas
formuoju momentą
žiedžiu žodžius
glazuruoju žvilgsnį
degu prasmes
pakuoju į viltis

ir kam visa tai?

ar ne juokinga:
kad kažkas pripiltų susižavėjimo vandens
ir pamerktų palankumo gėles...
Su spanguolėm...
 

2013 m. gruodžio 5 d., ketvirtadienis

Sninga...
vėl žiema, pūga dar
bus šalna

žiburiai naktyje tylą smelkia...
už lango – ramu, neramu,
vėjas gena svaigią snaigę
į mano, į tavo namus:
už durų, prie slenkčio...
lieka, sugrižta, nutolsta-

nebe mano, nebe tavo.
daug daug nykumos bet..
ir meilės daug
liko užuovėjoj

išsaugojom..


Eilės nežinomo autoriaus, o sausainių nuotrauka mano, kaip ir sausainiai  kepti mano, su trupučiu širdies ir Šv. Kalėdų laukimu.
Manų kruopų imbieriniai sausainiai

2013 m. lapkričio 12 d., antradienis


Juokinga, kaip žmogus visad kalbi apie laiką taip, lyg tai būtų vieta, kurioje judi čia pirmyn ir čia pat atgal. Gal iš tiesų, laikas yra vieta, vieta, kurioje  kartu egzistuoja visos dienos  ir valandos, galbūt žmogus todėl pasakoji savo istoriją, kad nori rasti kelią iš atminties labirinto – užmaršties atskirtų akimirkų raizginio. Tačiau jo klaidžiais takais veda keletas kelių ir jeigu pasirenki vieną jų, užkerti sau visus likusius. Prisiminimuose esame visur tuo pačiu laiku, kiekvieną mielą akimirką, prisimintą ar pamirštą, kiekvienoje vietoje truputį vis kitokią. Tačiau savo pasakojime vienu metu galiu būti tik vienoje vietoje, jeigu noriu rasti kelią iš vienos vietos į kitą ir išsiaiškinti, kaip keliavau. Pasaulio garsai ir tavo paties mintys susilieja toje pačioje neregimoje erdvėje.



2013 m. spalio 27 d., sekmadienis

 
Kaip mažai mes žinome apie kitus. Kitas dalykas - kiek žinome apie save pačius. Jei nesugebi niekaip pažvelgti į save iš šalies, jei tavyje visad lieka tamsi dėmelė, kurios neįstengi pamatyti ar suvokti savo protu, nesvarbu, koks griežtas sau esi, o gal kaip tik todėl, kad žmogus sau esi arba per griežtas, arba pernelyg atlaidus, ir jeigu iš tikrųjų atsiranda žmogus, kuris tave mato tarsi visu ūgiu, žvelgdamas slaptu, nesusekamu žvilgsniu, pilnu slapto, nesusekamo žinojimo, nors pats to gal nė nesuvokia, - ar tada nevertėtų susitaikyti su tuo, jog tavo tikroji, vienintelė ir nepakartojama esybė lieka tau paslaptimi, saugoma to nepažįstamojo žvilgsnio gelmėje?
 

2013 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

Kas gali žodžiais apsakyti išraišką, sužadinančią prisiminimus apie kadaise mylėtus žmones? kas gali iš anksto numatyti antakių suraukimą, šypseną ar užkritusią plaukų sruogą - skubų ir nepaneigiamą ženklą iš praeities? kas gali įvertinti asociacijų poveikį, kuris visuomet didžiausias meilės akimirkomis ir tada, kai prisimename mirtį?
 

2013 m. rugpjūčio 11 d., sekmadienis

Pabėgimas į patraukliausią Europos turizmo vietovę (European Destination of Excelence).

Jūrmala - mano šių metų vasaros atostogų atradimas. Likau sužavėta balto kvarcinio smėlio paplūdimiu, kas 10 metrų įrengtomis persirengimo kabinomis ir mėlynais suoliukais,  kopose ir pliaže įrengtais tualetais, pėsčiųjų takais, pritaikytais invalidams. Jūrmalos paplūdimio infrastruktūra lenkia Lietuvos pajūrį. Sakoma, kad tik paties atrastas grožis džiugina ir išgano.
 
 Rekomenduoju ne tik paplūdimyje praleisti daug laiko saulėkaitoje, bet ir atrasti kurorto išskirtinę medinę architektūrą. Jūrmalos architektūroje dera įvairūs stiliai: klasicizmas, art nouveau, nacionalinis romantizmas ir funkcionalizmas. Namų fasadai puošti dekoratyviais medžio raižinių ornamentais. Kiekvieną kart praeinant Dzintaru prospektu, ties gatvės namo Nr. 32 stabteliu ir iš susižavėjimo tyliai šūkteliu, - namas, kurio fasade dera stiklas, medžio raižiniai, keraminės mozaikos,- architektai pasistengė išlaikyti trapią liniją tarp istorijos ir modernumo, pažiūrėkite ir patys tuo įsitikinkite: http://www.rej.lv/lv/jaunie-projekti/dzintaru-pr32-dzintari-jurmala-the-home
Kristaps ir Auguste Morbergs vasarnamis ir botanikos sodas

Geriausias Jūrmalos restoranas, specialus meniu katėms ir šunims
Niekur neteko pamatyti akivaizdžiai kaip nyksta ir traukiasi praeitis,- šalia apleistų namų statomi nauji namų ir vilų kompleksai. Miesto gatvės asfaltuotos, bet šaligatviai nesutvarkyti, ir vėl keistai pajunti praeitį ir dabartį.
Teko girdėti, kad latviai giriasi savo paprastumų, bet palyginus su lietuviais latvių tikrai nepavadintum paprastais. Atvykstant į Jūramalą Jūsų nepasitiks bobutės, prisidengusios plakatais su siūloma nakvyne. Jūramaloje Jūs nepamatysite ir rūdžių sugriaužtų, iš paskutiniųjų  riedančių mašinų. Prie SPA kompleksų, viešbučių teritorijose ar šalikelėje stovi prabangūs Lexus automobiliai, rečiau pasitaikančios vokiškos kilmės mašinos, mažuma ir prancūziškų. Vakarais poilsiautojai suplūsta į Jomas iela - pagrindinę  Jūrmalos gatvę, tapačią Palangoje esančią J. Basanavičiaus gatvei, vakarieniauti ar pramogauti. Mažai sutiksime ir tautiečių, daugumą poilsiautojų rusakalbių, vos girdėti latviškai kalbančius.
 
Gatvėje gausiai koncentruota kavinių ir restoranų, prabangių parduotuvių ir valiutos keityklų. Mano patyrimas keičiantis valiutą vienoje iš Jomos gatvės keityklų 20 Lt minusas. Jei vykstate pas braliukus latvius, keiskitės latus Lietuvoje arba turėkite galiojančią banko kortelę, pastarąja paprasčiau ir ekonomiškai tikslinga atsiskaityti dėl palankesnio valiutos kurso. Taupiam lietuviui Jūrmalos kurortas brangokas maisto atžvilgiu, už 1 Latą mažai ką rasi nusipirkti. Restoranuose ir kavinėse pagrindinis patiekalas kainuoja nuo 8 latų. Maxima, Rimi parduotuvės yra vos tik įvažiuojant į miestą, o iš paplūdimio keliauti reikia vos ne tris kilometrus iki jų, tad neprisipirksi daug maisto vienu nuėjimu. Parduotuvės, esančios mieste, skurdžios maisto produktų pasirinkimu ir taikančios vos ne dviejų šimtų procentinį antkainį produktams. Lietuviai, atvykstantys į kurortą vežasi maisto atsargas, - lietuviškas identitetas, o atsivežti reikia ne tik maisto atsargas, bet ir geriamąjį vandenį. Kiek pamenu iš savo kelionių, Jūrmaloje brangiausiai pirkau geriamąjį vandenį - penkiolika litų kainavo 1, 5 L butelis paprasto negazuoto vandens. Vanduo, populiariai vadinamas iš po krano neskanus, net ir kava ar arbata plikyta neskani, turi sieros prieskonį. 

2013 m. liepos 29 d., pirmadienis

Tam tikrus dalykus sakome ne tam, kad būtume išgirsti, bet todėl, kad svarbu tai pasakyti.

Jau dveji metai po išsiskyrimo. kaip greitai, - jau dveji. Iš ties tai ne du mėnesiai, o metai. Sekmadienį  revizavau spintelių turinį: likučiai šokolado, riešutų, džiovintų vaisių ir medaus. Medaus, kurį taip rūpestingai turėjau perduoti mylimam žmogui nuo savo tėvo. Užsiliko jis pas mane, nes netilpo į lagaminą ir kartais juo smaguriavau šaltą žiemą, prieš šv. Kalėdas kepiau meduolius. Nematyti dugno, tik įpusėjau dviejų litrų stiklainį. Jis sužadino mano prisiminimus, - žvelgiau  į jį ir tuo pačiu atgal - laikina, bet didelę meilę. Dviprasmiški jausmai, - tarsi išsiskyrimo net nebuvo ir  mes drauge, taip norėjosi man išgirsti jo balsą tuo syk. Nepaisiau fakto, kad mano mylimasis turi artimą, gal mylimą moterį. Bet staiga, kažkas mane nubloškė į skaudžiausius išgyvenimus,  - mano mirtį, mūsų kūdikio mirtį.  Skaudu, tiesiog skaudu. Sunku užmiršti, nes daug kas pasilikę mudviejų išgyventų akimirkų  atmintyje, kuriose dar vis gyvena jis, mano mylėtas, mylimas žmogus. Ėmiau iš naujo vertinti jo charakterį, pabrėždama jo nemaloniausias puses, - tas išreikštas egoizmas, kosminė šypsena. Ahh!!! Kokia aš akla buvau (!!!) Taigi, indas su medumi, neleido man užsimiršti su visam. Pastebėtina ir tai, kad mylėtas ir mylimas žmogus jau metai, jokio susidomėjimo manimi ženklo nerodo,  jokio ženklo, neišvengiamai pasmerkta abejingumui. Susimasčiau, juk jo namuose liko tiek daiktų, kuriuos palikau, kuriuos dovanojau ir savotiškai smalsu, ar gi jie kas kart neprimena apie mane, o gal jų net nėra, kažkam paaukojo, išmetė ar tiesiog kelių sankryžoje numetė, to nesužinoti.
Paskutiniu metu suaktyvėjo mano paslaptingos vidinės jėgos, mane aplankė sapnai, kurie pradedu įsitikinti, darosi reikšmingi man ir mane supančiai aplinkai. Sapnuose mačiau mylėtą vyrą, tokį rimtą, visą tokiame rūpestyje ir taip aiškiai aš atsiminiau reginius sapnuos. Pabūdusi ryte pagalvojau, kad artėja metas, tas rudenėjantis metas, kuomet kažkas su juo atsitinka, atsitinka tai, kas reikalauja materialinių ir moralinių išteklių. Duok  Diev, kad šie metai būtų kitokie. Juk prisiminimai tokie neutralūs ir tapę nelaimingos istorijos dalimi. Kas dieną vis tolsta veidas mylėto žmogaus, užmarštis iš tiesų ramina, skausmas mąžta,o medaus su kriaušėmis keksas skleidžia kvapą, kalėdinį, cukrutą. Rezultatas vertas gomurio ir medaus sumažinimo dar ne vieną kart iki man išvykstant. Vargiai tikiu pati, ką parašiau, bet vienas žmogus, o tiksliau du, jau primena, kad turiu ruoštis į kelionę,  - su atvira širdim  duoti ir priimti.


2013 m. liepos 25 d., ketvirtadienis

Tai akivaizdu, bet nėra taip netikėta

Šiandien į elektroninio pašto dėžutę atskriejo laiškas, prerskaičiusi jį, išpažinau tiesą, tiesą apie save, cituoju: ...esi išdidi, su išdidumu šaipaisi iš romantikos ir sentimentų, dediesi dalykiška, labai dažnai, o gal net visuomet, esi stoikiška. Pripažinki, širdyje esi tu visai kitokia, visiškai kitokia: romantikė ir svajoklė, dosni ir linkusi stipriai prisirišti prie visko.


2013 m. liepos 24 d., trečiadienis

Kodėl žinojimas neapsaugo manęs nuo meilės? Juntu savyje tuštumą, kurią gali užpildyti romantinis svaigulys. juntu jaudulį, kuris kyla kuo nors susižavėjus. Prieš susižavint kuo nors, turiu poreikį kieno nors veide įžvelgti vientisumą, kurio niekada nepastebėjau savyje.

2013 m. birželio 13 d., ketvirtadienis

Gyvenu tarsi du gyvenimus: vieną - su ateinančiais ir vėl išeinančiais, kitą - vien savyje, o sielos durys  - sandariai užrakintos. Žmonės, kurie simpatizuoja man, žavisi manimi, nepasakytum, kad labai jau stengtųsi rasti raktą nuo mano sielos durų. Na, kam gi stengtis, juk pastebima tik margas daiktų pasaulis.
 

2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Viena... nesvarbu, kas vyktų, aš visada viena...

Kambaryje padvelkė šaltas vėjo gūsis, ir man pasivaideno, kad kažkas be manęs jame yra daugiau. Kas gi gali būti daugiau, kas gi man gali siūlyti paklotą patogią, šiltą lovą. Kvailystės, iš didelės vienumos ir troškimo artimo žmogaus. Kiekvieno žmogaus širdyje slypi tuštuma, žaizda, atskirties ir vienatvės jausmas....

2013 m. gegužės 21 d., antradienis

Apie meilę

 
Vytautas V. Landsbergis rašo: „...Kažkas yra pasakęs gražiai: meilė lyg bankas, į kurį dedi pagarbą, meilę, šiltus jausmus. Vienas barnis, šiurkštus žodis, neištikimybė tą banką sudegina. Dingsta visos tavo santaupos, iš kur sėmeisi stiprybės. Savo knygose stengiuosi aprašyti to šilto santykio galimybę. Vaikai turi žinoti, kas yra normalu, nes tas „normalu“ bemaž baigia išnykti. Dažniau filmuose ar per TV matome juodąją meilės pusę – kaip nekęsti, pažeminti ar net užmušti, bet nematome, kaip paprasčiausiai mylėti, gerbti. Vaikai nebežino, kokie yra normalūs įsimylėjusių žmonių santykiai, – užtat arklys Dominykas savo rugiagėlei ir rašo laiškus, eilėraščius, globoja ją, ilgisi jos, kai jiedu išsiskiria“.

 

2013 m. gegužės 6 d., pirmadienis

Я одинока , но любима ,
Смеюсь , когда так хочется рыдать .
Я сильная , но так легко ранима ,
Я забываю , чтобы не прощать .
Я ненавижу ложных обещаний
... И от реальности скрываюсь я в мечтах .
Я говорю , хотя боюсь признаний ,
Ловлю улыбки , зная , что не те .
Я говорю "люблю", когда теряю ,
Но так боюсь мгновенье упустить ,
Чужих людей всегда легко прощаю ,
Но самых близких не могу простить .
Когда мне больно - просто улыбаюсь
Я забываю часто имена...
И навсегда я ухожу , но не прощаюсь .
Всегда среди друзей , но я одна .
Я слабая , чтобы принять решенье ,
Но сильная , чтобы сама решать .
Я разбиваю сердце на мгновенье
И заставляю с этим себя жить .
Когда легко - я сложность выбираю .
И опроменчивость почти моя сестра .
Я не хочу , но часто отпускаю .
Не говорю я важные слова .
Я не умею врать , но и не верю
Ярким улыбкам и чужим "люблю" .
Переживаю каждую потерю
И поздно слишком о прощении молю .
Меня понять легко , но слишком сложно
Заставить меня ближе подпустить .
Я гордая , где это не возможно ,
Но я умею искренне любить

2013 m. gegužės 2 d., ketvirtadienis

Жизнь — удивительно вкусное блюдо!
Тот, кто поймёт — настоящий гурман.
И по кусочку распробует чудо —
Множества вкусов дразнящий дурман.

Юности легкий листочек салата…
... Ветер подхватит его — и, лети!
Жаль, что не будет в те годы возврата,
Свежести чувства, свободы пути.

И остротой захлестнет жизни зрелость —
Тот рубикон перешли я и ты…
Как все бурлило, взрывалось, кипело,
Чтобы исполнились наши мечты.

Горечь добавит всем золота осень,
Но без горчинки теряется вкус,
И подсластить свою жизнь не попросим —
Как все идет, так случается пусть…

Эти чудесные жизни мгновенья —
Свежести, горечи, сладости цвет…
Все перепробуем без исключения,
Чтоб ощутить счастье прожитых лет.

2013 m. balandžio 30 d., antradienis

Certains soirs sont meilleurs que d'autres et certaines nuits sont encore pires que d'autres. c'est la vie ...

2013 m. balandžio 12 d., penktadienis

Nemėgstu pavasario (!!!) Šiai išraiškai - žodžių arsenalas iš tiesų skurdus.  Žvelgiu į jį ir koneveikiu mintyse kaip tik įmanydama - rėkiu nebyliai, šnabždu, dainuoju ir sakausi mylinti jį, mylinti su didele neapykanta, - kaip tik tai aš ir moku geriausiai. Pavasaris pabrėžia, išryškina viską, ko man šiuo metu trūksta. Man šiuo metu trūksta: meilės, mylimo žmogaus artumo, atostogų ir grakštaus kūno. Ko trūksta, visad turiu, todėl pasiraitojusi rankoves ir pasikaišiusi sijono padalkas judinuosi užsistovėjusių svajonių link. Pavasaris, toks geras metas atsinaujinti, prikelti save iš mirties....


2013 m. balandžio 8 d., pirmadienis

Kur dingsta likusi meilė ir kas ją sušluoja? Kas išmeta šiukšles? ir kur tie konteineriai?

2013 m. kovo 20 d., trečiadienis

Ištrauka iš „Moters dienoraščio“

Laikas eina ir tu pamiršti, kaip atrodo žmogus, su kuriuo kažkada susitiko jūsų keliai…laikas eina ir užsimerkusi tu nebematai prieš save jo veido, žvilgsnio, šypsenos…laikas eina ir tu nežinai, ar atpažintum tą žmogų ,jei prasilenktumėte gatvėje…bet to, ką tu jautei būdama su juo, niekada nepamirši…tai ir yra prisiminimai…

2013 m. vasario 8 d., penktadienis

Belaukiant įkyruolio (-ės)

 
 


Po daugybės trumpųjų žinučių, telefoninių pokalbių valandų, po kūrybiškų mano  išsisukinėjimų, pakviečiau įkyruolį (-ę) pas save į svečius. Kaip ir prieš tai rašiau, save motyvavau - nepabėk, bet susitik vieną kartą. Belaukiant jo (jos) užplūdo liūdesys, stebėtinai greitai protas užsikabino už liūdnų minčių ir prisiminimų iš praeities, - mylėto,  dar vis mylimo  vyro (įkyruolis (-ė) yra bendras (-a) pažįstamas (-a)). Negalėjau, o ir dabar negaliu, mylėti tik priiminimus apie jį, nes jis mane pamiršo.
Mano prisiminimus iš praeities pakeitė rūpestis, kuo galėčiau pavaišinti įkyruolį (-ę). Vaisinėje pupsojo apelsinai, o interneto platybėje radau begalę apelsininio kekso receptų . Gera džiaugtis tuo, kas yra čia ir dabar, - oru, sniegu, valgio ir apelsinų skoniu, kvapu. Kai esi laimingas, tau karališkai nusispjaut į tai, ką valgai, kaip pavyzdžiui silkę su šokoladu. Dalykai gyvenime gali būti paprasti, tada labai kvaila jų neišgyventi. 
Rezultatas: nuostabaus skonio keksas, kvepintis, purus, tiesiog tirpstantis burnoje, žodžiu, tobulas kepinys su truputi rafinuotu saldžiarūgsčiu apelsininiu paskoniu; įkyruolis (-ė) neatvyko.
Įkyruolio žodžiai apie neatvykimą į svečius aptaškė mane netikro lengvumo purslais ir vėl teks laukti, bet neilgai...


2013 m. sausio 29 d., antradienis

Apelsinų apsėstoji

Riestainiai, turintys apelsino skonio.

Sekmadienį džiaugiausi šiltais žiemiškos saulės spinduliais ir valgiau apelsinus. Negaliu atsispirti šiems citrusams. Apelsinų valgymas man tapo žiemos vakaro ritualu, tiesiog manija - nenueinu miegoti, kol nesuvalgau minimum dviejų apelsinų.

2013 m. sausio 28 d., pirmadienis

Įkyruolis (-ė)

Ar būna įkyrių žmonių? Būna (!), - drąsiai mintyse suformuojame etiketę Įkiruolis (-ė) ir tėkštelim prie pažįstamojo (-osios) veido, -  tai jis (-i). Bandome išvengti visomis priemonėmis įkyruolio (-ės) įkyraus dėmesio - susitikus jį (-ą) teisinamės, atliepiame į skambutį tik trumpąja žinute ir  tik abstrakčiu atsakymu ir kt. veiksmai be jokios logikos, tiesiog kas šauna į galvą.

Bet būna  kartais, mielieji,  kad įkiruolis (-ė), skambindamas (-a) Jums, tenori išgirsti Jūsų balsą....

2013 m. sausio 25 d., penktadienis

Nesiųskite antros žinutės, jei jis jums neatsakė į pirmąją
Prisiminkite šią taisyklę: jei žmogus neatsako į jūsų žinutę, antros žinutės jam neberašykite. Taip apsaugosite savo gerą vardą ir moterišką žavesį.


2013 m. sausio 10 d., ketvirtadienis

Gatvėj moterys dar tebedėvi kailinius,
o ant jų, vienplaukių,
nutupia vaivodrugiai,
lietus saulės dulkėm žėrintys, vasardrugniai,
ir tik retas, taip kaip aš, dar sniego gailinti.

Vis tirštyn migla,
pažliugęs takas klaidžiai veda į namus,
dar įšalus žemė...metai baigės,
o nauji prasidėjo, jau dešimta Naujųjų diena.



Proto masturbacija - iškreipta logika, nepaliekanti vietos idėjoms, kurias siūlo žmogus, nuoširdžiai trokštantis pagerinti padėtį.
Kuo senesnė darausi, tuo aiškiau pradedu tai suvokti...todėl nesimasturbuokite, o veikite.

2013 m. sausio 2 d., trečiadienis

Dabar apsiverkiu ne iš skausmo, o dėl išgirsto žodžio MEILĖ.  Myliu žmones ir gyvenimą. Iš tos meilės atsiranda viskas (nors  žodžio vartojimas nenusako nieko): patiriu didžiulį malonumą, kai lyja, sninga, krinta lapai, šviečia saulė, gatvėje nusišypso nepažįstami žmonės ir imu dievinti laukimą gražiausių metų švenčių - Šv. Kalėdų. Taip gera palinkėti linksmų Kalėdų nepažįstamiems žmonėms, imti tiesiog ir papokštauti, kaip tai dariau šiais metais,  - į telefono skambutį atliepti ne ALIO, Klausau Jūsų, o tiesiog  - linksmų Šv. Kalėdų. Palinkėjimas padėjo laimėti palankumo iš  rūsčiai ar grėsmingai nusiteikusių tautiečių, dažną privertė šyptelti, o gal net ir palengvėjo, kad išgirdo netikėtą sveikinimą.
2012 m. buvo ypatingi,kupini streso ir įtampos,  jie dovanojo supratimą: meilė negali būti didelė. Jei meilė tokia didelė, jai pristinga drąsos, ją nukryžiuoja, sunaikina paprastas nesusipratimas, bet neištrina metai.