Gatvėj moterys dar tebedėvi kailinius,
o ant jų, vienplaukių,
nutupia
vaivodrugiai,
lietus saulės dulkėm žėrintys, vasardrugniai,
ir tik retas,
taip kaip aš, dar sniego gailinti.
Vis tirštyn migla,
pažliugęs takas
klaidžiai veda į namus,
dar įšalus žemė...metai baigės,
o nauji prasidėjo,
jau dešimta Naujųjų diena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą