Dabar apsiverkiu ne iš skausmo, o dėl išgirsto žodžio MEILĖ.  Myliu žmones ir gyvenimą. Iš tos meilės atsiranda viskas (nors  žodžio vartojimas nenusako nieko): patiriu didžiulį malonumą, kai lyja, sninga, krinta lapai, šviečia saulė, gatvėje nusišypso nepažįstami žmonės ir imu dievinti laukimą gražiausių metų švenčių - Šv. Kalėdų. Taip gera palinkėti linksmų Kalėdų nepažįstamiems žmonėms, imti tiesiog ir papokštauti, kaip tai dariau šiais metais,  - į telefono skambutį atliepti ne ALIO, Klausau Jūsų, o tiesiog  - linksmų Šv. Kalėdų. Palinkėjimas padėjo laimėti palankumo iš  rūsčiai ar grėsmingai nusiteikusių tautiečių, dažną privertė šyptelti, o gal net ir palengvėjo, kad išgirdo netikėtą sveikinimą.

2012 m. buvo ypatingi,kupini streso ir įtampos,  jie dovanojo supratimą: meilė negali būti didelė. Jei meilė tokia didelė, jai pristinga drąsos, ją nukryžiuoja, sunaikina paprastas nesusipratimas, bet neištrina metai.