Vytautas V. Landsbergis rašo: „...Kažkas yra pasakęs gražiai: meilė lyg bankas, į kurį dedi pagarbą, meilę, šiltus jausmus. Vienas barnis, šiurkštus žodis, neištikimybė tą banką sudegina. Dingsta visos tavo santaupos, iš kur sėmeisi stiprybės. Savo knygose stengiuosi aprašyti to šilto santykio galimybę. Vaikai turi žinoti, kas yra normalu, nes tas „normalu“ bemaž baigia išnykti. Dažniau filmuose ar per TV matome juodąją meilės pusę – kaip nekęsti, pažeminti ar net užmušti, bet nematome, kaip paprasčiausiai mylėti, gerbti. Vaikai nebežino, kokie yra normalūs įsimylėjusių žmonių santykiai, – užtat arklys Dominykas savo rugiagėlei ir rašo laiškus, eilėraščius, globoja ją, ilgisi jos, kai jiedu išsiskiria“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą