Belaukiant įkyruolio (-ės)

 

 



Po daugybės trumpųjų žinučių, telefoninių pokalbių valandų, po kūrybiškų mano  išsisukinėjimų, pakviečiau įkyruolį (-ę) pas save į svečius. Kaip ir prieš tai rašiau, save motyvavau - nepabėk, bet susitik vieną kartą. Belaukiant jo (jos) užplūdo liūdesys, stebėtinai greitai protas užsikabino už liūdnų minčių ir prisiminimų iš praeities, - mylėto,  dar vis mylimo  vyro (įkyruolis (-ė) yra bendras (-a) pažįstamas (-a)). Negalėjau, o ir dabar negaliu, mylėti tik priiminimus apie jį, nes jis mane pamiršo.

Mano prisiminimus iš praeities pakeitė rūpestis, kuo galėčiau pavaišinti įkyruolį (-ę). Vaisinėje pupsojo apelsinai, o interneto platybėje radau begalę apelsininio kekso receptų . Gera džiaugtis tuo, kas yra čia ir dabar, - oru, sniegu, valgio ir apelsinų skoniu, kvapu. Kai esi laimingas, tau karališkai nusispjaut į tai, ką valgai, kaip pavyzdžiui silkę su šokoladu. Dalykai gyvenime gali būti paprasti, tada labai kvaila jų neišgyventi. 

Rezultatas: nuostabaus skonio keksas, kvepintis, purus, tiesiog tirpstantis burnoje, žodžiu, tobulas kepinys su truputi rafinuotu saldžiarūgsčiu apelsininiu paskoniu; įkyruolis (-ė) neatvyko.

Įkyruolio žodžiai apie neatvykimą į svečius aptaškė mane netikro lengvumo purslais ir vėl teks laukti, bet neilgai...



Meilė trims apelsinams, nevirtusi tobulu tortu, nes...

Šią antraštę pratęsiu dar: „..reikia tik pasistengti nuslėpti savo kvailas mintis“. Gegužės mėnuo prasidėjo ir baigiasi įvykiais:
- darbo paieškos neduoda trokštamo rezultato,  apibrėžiama fraze - buvau pakviesta į pokalbį, tačiau manęs nepasirinko;
- atsinaujino praktiškas Margaritos pageidavimas;
- tylus, be argumentų mano darbo vadovo kerštas;
- užtrenkti raktai bute;
- negaunamas atlyginimas jau antras mėnuo;
- mylimo vyro užuomina apie skyrybas;
- galiausiai mylimas vyras išjoja į medžioklę;
- nepavyksta tortas iš trijų apelsinų.
Šis mėnuo atseikėjo nepasisekimų, bet kaip niekad užderėjo norinčiųjų būti mano gyvenimo vadybininkais. Gyvenimo vadybininkų radosi bent keli, kurie negaili pamokymų kasdien. Kad jie žinotų, kad jie tik žinotų, jog aš jų negirdžiu, kad jie tik savo pamokymais man suteikia liūdesį, tokį liūdesį, kad apsikabinusi savo Martinį, stojusioje mėnulio pilnaty, noriu kaukti kartu su juo.  Pradedu tikėti tuo, kad tai kas buvo, lėmė tai, ką turiu šiandien, o tai kas bus, lems tai kas yra. Laimės endorfinų  nepavyksta pasigaminti iš trijų apelsinų. Nėra to blogo kas neišeitų į gerą, pvz. kolegos torto skonį įvertino - valgoma. Žinau, jei bandysiu endorfinų gamybą iš trijų apelsinų, tai tobulo rezultato pasieksiu, pridėjusiu daugiau želatinos. Kokia mana būtis, tokia ir mano meilė, nelemta jai virsti tobulu tortu iš trijų apelsinų ir net nelemta jos įamžinti (išsikrovė fotoaparato baterija).