2013 m. vasario 8 d., penktadienis

Belaukiant įkyruolio (-ės)

 
 


Po daugybės trumpųjų žinučių, telefoninių pokalbių valandų, po kūrybiškų mano  išsisukinėjimų, pakviečiau įkyruolį (-ę) pas save į svečius. Kaip ir prieš tai rašiau, save motyvavau - nepabėk, bet susitik vieną kartą. Belaukiant jo (jos) užplūdo liūdesys, stebėtinai greitai protas užsikabino už liūdnų minčių ir prisiminimų iš praeities, - mylėto,  dar vis mylimo  vyro (įkyruolis (-ė) yra bendras (-a) pažįstamas (-a)). Negalėjau, o ir dabar negaliu, mylėti tik priiminimus apie jį, nes jis mane pamiršo.
Mano prisiminimus iš praeities pakeitė rūpestis, kuo galėčiau pavaišinti įkyruolį (-ę). Vaisinėje pupsojo apelsinai, o interneto platybėje radau begalę apelsininio kekso receptų . Gera džiaugtis tuo, kas yra čia ir dabar, - oru, sniegu, valgio ir apelsinų skoniu, kvapu. Kai esi laimingas, tau karališkai nusispjaut į tai, ką valgai, kaip pavyzdžiui silkę su šokoladu. Dalykai gyvenime gali būti paprasti, tada labai kvaila jų neišgyventi. 
Rezultatas: nuostabaus skonio keksas, kvepintis, purus, tiesiog tirpstantis burnoje, žodžiu, tobulas kepinys su truputi rafinuotu saldžiarūgsčiu apelsininiu paskoniu; įkyruolis (-ė) neatvyko.
Įkyruolio žodžiai apie neatvykimą į svečius aptaškė mane netikro lengvumo purslais ir vėl teks laukti, bet neilgai...


2013 m. sausio 29 d., antradienis

Apelsinų apsėstoji

Riestainiai, turintys apelsino skonio.

Sekmadienį džiaugiausi šiltais žiemiškos saulės spinduliais ir valgiau apelsinus. Negaliu atsispirti šiems citrusams. Apelsinų valgymas man tapo žiemos vakaro ritualu, tiesiog manija - nenueinu miegoti, kol nesuvalgau minimum dviejų apelsinų.

2013 m. sausio 28 d., pirmadienis

Įkyruolis (-ė)

Ar būna įkyrių žmonių? Būna (!), - drąsiai mintyse suformuojame etiketę Įkiruolis (-ė) ir tėkštelim prie pažįstamojo (-osios) veido, -  tai jis (-i). Bandome išvengti visomis priemonėmis įkyruolio (-ės) įkyraus dėmesio - susitikus jį (-ą) teisinamės, atliepiame į skambutį tik trumpąja žinute ir  tik abstrakčiu atsakymu ir kt. veiksmai be jokios logikos, tiesiog kas šauna į galvą.

Bet būna  kartais, mielieji,  kad įkiruolis (-ė), skambindamas (-a) Jums, tenori išgirsti Jūsų balsą....

2013 m. sausio 25 d., penktadienis

Nesiųskite antros žinutės, jei jis jums neatsakė į pirmąją
Prisiminkite šią taisyklę: jei žmogus neatsako į jūsų žinutę, antros žinutės jam neberašykite. Taip apsaugosite savo gerą vardą ir moterišką žavesį.


2013 m. sausio 10 d., ketvirtadienis

Gatvėj moterys dar tebedėvi kailinius,
o ant jų, vienplaukių,
nutupia vaivodrugiai,
lietus saulės dulkėm žėrintys, vasardrugniai,
ir tik retas, taip kaip aš, dar sniego gailinti.

Vis tirštyn migla,
pažliugęs takas klaidžiai veda į namus,
dar įšalus žemė...metai baigės,
o nauji prasidėjo, jau dešimta Naujųjų diena.



Proto masturbacija - iškreipta logika, nepaliekanti vietos idėjoms, kurias siūlo žmogus, nuoširdžiai trokštantis pagerinti padėtį.
Kuo senesnė darausi, tuo aiškiau pradedu tai suvokti...todėl nesimasturbuokite, o veikite.

2013 m. sausio 2 d., trečiadienis

Dabar apsiverkiu ne iš skausmo, o dėl išgirsto žodžio MEILĖ.  Myliu žmones ir gyvenimą. Iš tos meilės atsiranda viskas (nors  žodžio vartojimas nenusako nieko): patiriu didžiulį malonumą, kai lyja, sninga, krinta lapai, šviečia saulė, gatvėje nusišypso nepažįstami žmonės ir imu dievinti laukimą gražiausių metų švenčių - Šv. Kalėdų. Taip gera palinkėti linksmų Kalėdų nepažįstamiems žmonėms, imti tiesiog ir papokštauti, kaip tai dariau šiais metais,  - į telefono skambutį atliepti ne ALIO, Klausau Jūsų, o tiesiog  - linksmų Šv. Kalėdų. Palinkėjimas padėjo laimėti palankumo iš  rūsčiai ar grėsmingai nusiteikusių tautiečių, dažną privertė šyptelti, o gal net ir palengvėjo, kad išgirdo netikėtą sveikinimą.
2012 m. buvo ypatingi,kupini streso ir įtampos,  jie dovanojo supratimą: meilė negali būti didelė. Jei meilė tokia didelė, jai pristinga drąsos, ją nukryžiuoja, sunaikina paprastas nesusipratimas, bet neištrina metai.