Netikėtai atklydęs laiškas
„Tu ateik, mano angelas baltas,- iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių, kasdienybės pilkos nesugeltas. Atsistok po vaikystės medžiu, aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų, tik ateik iš Kalėdų nakties, iš vaikystės per dangų, per gojų, įsisupęs į skiautę vilties...“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą