Apelsinų apsėstoji

Riestainiai, turintys apelsino skonio.

Sekmadienį džiaugiausi šiltais žiemiškos saulės spinduliais ir valgiau apelsinus. Negaliu atsispirti šiems citrusams. Apelsinų valgymas man tapo žiemos vakaro ritualu, tiesiog manija - nenueinu miegoti, kol nesuvalgau minimum dviejų apelsinų.

Įkyruolis (-ė)

Ar būna įkyrių žmonių? Būna (!), - drąsiai mintyse suformuojame etiketę Įkiruolis (-ė) ir tėkštelim prie pažįstamojo (-osios) veido, -  tai jis (-i). Bandome išvengti visomis priemonėmis įkyruolio (-ės) įkyraus dėmesio - susitikus jį (-ą) teisinamės, atliepiame į skambutį tik trumpąja žinute ir  tik abstrakčiu atsakymu ir kt. veiksmai be jokios logikos, tiesiog kas šauna į galvą.

Bet būna  kartais, mielieji,  kad įkiruolis (-ė), skambindamas (-a) Jums, tenori išgirsti Jūsų balsą....

Nesiųskite antros žinutės, jei jis jums neatsakė į pirmąją
Prisiminkite šią taisyklę: jei žmogus neatsako į jūsų žinutę, antros žinutės jam neberašykite. Taip apsaugosite savo gerą vardą ir moterišką žavesį.

Gatvėj moterys dar tebedėvi kailinius,
o ant jų, vienplaukių,
nutupia vaivodrugiai,
lietus saulės dulkėm žėrintys, vasardrugniai,
ir tik retas, taip kaip aš, dar sniego gailinti.

Vis tirštyn migla,
pažliugęs takas klaidžiai veda į namus,
dar įšalus žemė...metai baigės,
o nauji prasidėjo, jau dešimta Naujųjų diena.

Proto masturbacija - iškreipta logika, nepaliekanti vietos idėjoms, kurias siūlo žmogus, nuoširdžiai trokštantis pagerinti padėtį.
Kuo senesnė darausi, tuo aiškiau pradedu tai suvokti...todėl nesimasturbuokite, o veikite.

Dabar apsiverkiu ne iš skausmo, o dėl išgirsto žodžio MEILĖ.  Myliu žmones ir gyvenimą. Iš tos meilės atsiranda viskas (nors  žodžio vartojimas nenusako nieko): patiriu didžiulį malonumą, kai lyja, sninga, krinta lapai, šviečia saulė, gatvėje nusišypso nepažįstami žmonės ir imu dievinti laukimą gražiausių metų švenčių - Šv. Kalėdų. Taip gera palinkėti linksmų Kalėdų nepažįstamiems žmonėms, imti tiesiog ir papokštauti, kaip tai dariau šiais metais,  - į telefono skambutį atliepti ne ALIO, Klausau Jūsų, o tiesiog  - linksmų Šv. Kalėdų. Palinkėjimas padėjo laimėti palankumo iš  rūsčiai ar grėsmingai nusiteikusių tautiečių, dažną privertė šyptelti, o gal net ir palengvėjo, kad išgirdo netikėtą sveikinimą.

2012 m. buvo ypatingi,kupini streso ir įtampos,  jie dovanojo supratimą: meilė negali būti didelė. Jei meilė tokia didelė, jai pristinga drąsos, ją nukryžiuoja, sunaikina paprastas nesusipratimas, bet neištrina metai.

 

...Ne tai, kad gali daryti, ką nori, o tai, kad visada nori to, ką darai....

Pasakysiu tau, kodėl esi čia. Tu esi čia todėl, kad žinai vieną dalyką. Tai, ko negali paaiškinti. Tačiau jauti. Tu jauti visą savo gyvenimą, kad su pasauliu kažkas ne taip. Kažin kokia atmosfera, kurioje trūksta deguonies. Tu nežinai, kas pasaulyje ne taip, bet būti yra. Tavo galvoje, tai tūno lyg kokia skeveldra, verčianti tave krausytis iš proto. Jausmai yra no man‘s land. Vienintelis, skausmu tvinkčiojantis klausimas. Ta  nuojauta tave ir atvedė pas mane!

Kažkas su pasauliu  ne taip, bet tų minčių neieškoki jokioje mūsų technologinių naujovių  priemonėje: internete, išmaniąjame telefone. Nerasite jų ten. Pradėkite nuo savęs, kodėl kaip niekad, dabar nori būti laiminga, trokšti sekmės, nori būti visad lydima sekmės.

Žmonės yra taip suprogramuoti, kad vis trokšta malonių jausmų. Tai, kas malonu, yra gerai, kas nemalonu – blogai. Malonumų geismas yra toks akivaizdus, kaip ir tai, kad ugnis šildo, sniegas yra šaltas, o medus – saldus. Tiesiog esame pametę galvas dėl malonumų. Daugumas malonumų – lytiniai santykiai, valgymas, alkoholis ir panašūs dalykai – greit praeina. Palaimos salų nepaversi žemynais. Ilgalaikę laimę grįsti malonumais reikia labai atsargiai: patirti juos būtina, bet ne pervertinti – netrunka atsibosti.

Vertė gyvenime randasi per kontrastą. Mums visada atrodo geriau, kai iš musės padaromas dramblys, negu kai dramblys paverčiamas musele. Galima sau linkėti daug laimės, bet ne nuolatinės. Horizonte niekada nebuvo laimės. Horizontalėje  - tikrai buvo, bet horizonte  - niekada. Kodėl nesusimąstome niekados kas būtų jei laimė visą gyvenimą tęstusi. Niekas to neiškęstų, ir būtų vis tiek blogai. Galimybė spręsti yra tokia didelė vertybė, kad svetimų nulemta laimė daugelio žmonių nevilioja. Taigi laimę reikia susikurti pačiam, jos nusipelnyti, todėl dovanota laimė nėra tokia vertinga. Ką reikštų pergalės, jei nebūtų pralaimėjimų? Kodėl nuobodžios knygos ar tie filmai, kuriuos skaiydamas ar žiūrėdamas jau žinai, kad baigsis laimingai, kaip norėtum? Tad laimę sudaro, kaip sako rusų rašytojas Levas Tolstojus, „ne tai, kad gali daryti, ką nori, o tai, kad visada nori to, ką darai“. Laimė savaime neatsiranda. Kad būtum laimingas, neužtenka neturėti skausmų, stresų ir rūpesčių. Kiek daug žmonių, gyvenančių be didesnių nepriteklių, toli gražu nėra laimingi – juos kankina nuobodulys. Laimė - puikus dalykas, bet dėl jos reikia nemažai paplušėti.