Gerai, kad šios vasaros dienos yra vėsios, jaučiuosi gyva, kad ir toliau tokios būtų. Nesmerkite manęs už tokius džiūgavimus, nes iš tiesų, man patinka ruduo ir žiema, dargana ir sniegas, lietus. Šiomis dienomis, nuo sekmadienio vakaro, griausmingai trenkusi perkūnija pirmadienį, mane nubloškė į tą pačią gyvenimo kryžkelę, kai neturi žemėlapio, kai nežinai kur pasukti ir ką surasti, suvoki, kad prarandi brangiausią dalyką - laiką. Apibrėžiant padrikas mintis išeitų apibūdinimas - mano gyvenime KARDINALIŲ POKYČIŲ METAS. Vadovavausi visad posakiu: „esu atvira naujovėms, bet ištikima savo vertybėm“. Tikėtina, kad aš prisišaukiau arba kaip yra sakoma, kad prisikalbėjau, naujoves.
Rausdamasi savo daiktuose, suradau rašytą laišką mylimąjam. Jis rašytas 2009 m. rugpjūčio 17 d., išaušusį rytą. Perskaičiusi jį, supratau, kad jis turi galiojimą iki šių dienų, praėjus vos dvejiems metams nuo parašymo. Nesu tikra, kad mano mylimas vyras yra gavęs šį laišką, tikėtina, kad tai yra tik juodraštis. Menu jog perrašiau laišką, bet mintis ta pati.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą