 |
Aš gera - aš niekam tikusi; mano darbas reikšmingas - mano pastangos nieko nevertos; man pavyko kai ką nuveikti - aš tik tuščiai švaistau laiką; aš drąsi - aš bailė; aš protinga - man dėl savęs gėda - mintys regisi naujos kaip rytdiena ir senos kaip pasaulis. Minčių ir būsenų sumaištis. Įtampa. Jaučiausi taip, tarsi būčiau iš kažkur išsivadavusi, nusimetusi sunkią naštą, čia pat draskoma perpus, jėgų antplūdis toks, kad galėjau kopti į aukščiausią kalną, vien todėl kad užkopus galėčiau pasėdėti jojo viršūnėje ir pažiūrėti žemyn, aprėpti horizontą. Save tvardžiau, nes privalėjau neiškristi iš kasdienybės ritmo. Tokia tai buvo mano gimimo diena - birželio 7-oji, ketvirtadienis. Gal reikia patikėti sakraline skaičiaus 7 prasme - per septynias dienas buvo sukurtas pasaulis, septynias dienos sudaro savaitę, vienas šventųjų skaičių (3, 7, 12, 60), angelo ženklas, gamtos noras atsiskleisti žmogui... Ne vien tikėti reikia, bet ir judėti, bėgti pirmyn, stabtelti pasižiūrėti, susivokti savyje: „...atsakyk, kaip liepiu, būki baltu lapu, kaip tada, kai gimei šiam pasauly“.
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą