Juokinga, kaip žmogus visad kalbi apie laiką taip, lyg tai būtų vieta, kurioje judi čia pirmyn ir čia pat atgal. Gal iš tiesų, laikas yra vieta, vieta, kurioje  kartu egzistuoja visos dienos  ir valandos, galbūt žmogus todėl pasakoji savo istoriją, kad nori rasti kelią iš atminties labirinto – užmaršties atskirtų akimirkų raizginio. Tačiau jo klaidžiais takais veda keletas kelių ir jeigu pasirenki vieną jų, užkerti sau visus likusius. Prisiminimuose esame visur tuo pačiu laiku, kiekvieną mielą akimirką, prisimintą ar pamirštą, kiekvienoje vietoje truputį vis kitokią. Tačiau savo pasakojime vienu metu galiu būti tik vienoje vietoje, jeigu noriu rasti kelią iš vienos vietos į kitą ir išsiaiškinti, kaip keliavau. Pasaulio garsai ir tavo paties mintys susilieja toje pačioje neregimoje erdvėje.

 

Kaip mažai mes žinome apie kitus. Kitas dalykas - kiek žinome apie save pačius. Jei nesugebi niekaip pažvelgti į save iš šalies, jei tavyje visad lieka tamsi dėmelė, kurios neįstengi pamatyti ar suvokti savo protu, nesvarbu, koks griežtas sau esi, o gal kaip tik todėl, kad žmogus sau esi arba per griežtas, arba pernelyg atlaidus, ir jeigu iš tikrųjų atsiranda žmogus, kuris tave mato tarsi visu ūgiu, žvelgdamas slaptu, nesusekamu žvilgsniu, pilnu slapto, nesusekamo žinojimo, nors pats to gal nė nesuvokia, - ar tada nevertėtų susitaikyti su tuo, jog tavo tikroji, vienintelė ir nepakartojama esybė lieka tau paslaptimi, saugoma to nepažįstamojo žvilgsnio gelmėje?

 

Kas gali žodžiais apsakyti išraišką, sužadinančią prisiminimus apie kadaise mylėtus žmones? kas gali iš anksto numatyti antakių suraukimą, šypseną ar užkritusią plaukų sruogą - skubų ir nepaneigiamą ženklą iš praeities? kas gali įvertinti asociacijų poveikį, kuris visuomet didžiausias meilės akimirkomis ir tada, kai prisimename mirtį?

 

Pabėgimas į patraukliausią Europos turizmo vietovę (European Destination of Excelence).

Jūrmala - mano šių metų vasaros atostogų atradimas. Likau sužavėta balto kvarcinio smėlio paplūdimiu, kas 10 metrų įrengtomis persirengimo kabinomis ir mėlynais suoliukais,  kopose ir pliaže įrengtais tualetais, pėsčiųjų takais, pritaikytais invalidams. Jūrmalos paplūdimio infrastruktūra lenkia Lietuvos pajūrį. Sakoma, kad tik paties atrastas grožis džiugina ir išgano.

 

 Rekomenduoju ne tik paplūdimyje praleisti daug laiko saulėkaitoje, bet ir atrasti kurorto išskirtinę medinę architektūrą. Jūrmalos architektūroje dera įvairūs stiliai: klasicizmas, art nouveau, nacionalinis romantizmas ir funkcionalizmas. Namų fasadai puošti dekoratyviais medžio raižinių ornamentais. Kiekvieną kart praeinant Dzintaru prospektu, ties gatvės namo Nr. 32 stabteliu ir iš susižavėjimo tyliai šūkteliu, - namas, kurio fasade dera stiklas, medžio raižiniai, keraminės mozaikos,- architektai pasistengė išlaikyti trapią liniją tarp istorijos ir modernumo, pažiūrėkite ir patys tuo įsitikinkite: http://www.rej.lv/lv/jaunie-projekti/dzintaru-pr32-dzintari-jurmala-the-home

Kristaps ir Auguste Morbergs vasarnamis ir botanikos sodas



Geriausias Jūrmalos restoranas, specialus meniu katėms ir šunims

Niekur neteko pamatyti akivaizdžiai kaip nyksta ir traukiasi praeitis,- šalia apleistų namų statomi nauji namų ir vilų kompleksai. Miesto gatvės asfaltuotos, bet šaligatviai nesutvarkyti, ir vėl keistai pajunti praeitį ir dabartį.

Teko girdėti, kad latviai giriasi savo paprastumų, bet palyginus su lietuviais latvių tikrai nepavadintum paprastais. Atvykstant į Jūramalą Jūsų nepasitiks bobutės, prisidengusios plakatais su siūloma nakvyne. Jūramaloje Jūs nepamatysite ir rūdžių sugriaužtų, iš paskutiniųjų  riedančių mašinų. Prie SPA kompleksų, viešbučių teritorijose ar šalikelėje stovi prabangūs Lexus automobiliai, rečiau pasitaikančios vokiškos kilmės mašinos, mažuma ir prancūziškų. Vakarais poilsiautojai suplūsta į Jomas iela - pagrindinę  Jūrmalos gatvę, tapačią Palangoje esančią J. Basanavičiaus gatvei, vakarieniauti ar pramogauti. Mažai sutiksime ir tautiečių, daugumą poilsiautojų rusakalbių, vos girdėti latviškai kalbančius.

 

Gatvėje gausiai koncentruota kavinių ir restoranų, prabangių parduotuvių ir valiutos keityklų. Mano patyrimas keičiantis valiutą vienoje iš Jomos gatvės keityklų 20 Lt minusas. Jei vykstate pas braliukus latvius, keiskitės latus Lietuvoje arba turėkite galiojančią banko kortelę, pastarąja paprasčiau ir ekonomiškai tikslinga atsiskaityti dėl palankesnio valiutos kurso. Taupiam lietuviui Jūrmalos kurortas brangokas maisto atžvilgiu, už 1 Latą mažai ką rasi nusipirkti. Restoranuose ir kavinėse pagrindinis patiekalas kainuoja nuo 8 latų. Maxima, Rimi parduotuvės yra vos tik įvažiuojant į miestą, o iš paplūdimio keliauti reikia vos ne tris kilometrus iki jų, tad neprisipirksi daug maisto vienu nuėjimu. Parduotuvės, esančios mieste, skurdžios maisto produktų pasirinkimu ir taikančios vos ne dviejų šimtų procentinį antkainį produktams. Lietuviai, atvykstantys į kurortą vežasi maisto atsargas, - lietuviškas identitetas, o atsivežti reikia ne tik maisto atsargas, bet ir geriamąjį vandenį. Kiek pamenu iš savo kelionių, Jūrmaloje brangiausiai pirkau geriamąjį vandenį - penkiolika litų kainavo 1, 5 L butelis paprasto negazuoto vandens. Vanduo, populiariai vadinamas iš po krano neskanus, net ir kava ar arbata plikyta neskani, turi sieros prieskonį. 

Tam tikrus dalykus sakome ne tam, kad būtume išgirsti, bet todėl, kad svarbu tai pasakyti.

Jau dveji metai po išsiskyrimo. kaip greitai, - jau dveji. Iš ties tai ne du mėnesiai, o metai. Sekmadienį  revizavau spintelių turinį: likučiai šokolado, riešutų, džiovintų vaisių ir medaus. Medaus, kurį taip rūpestingai turėjau perduoti mylimam žmogui nuo savo tėvo. Užsiliko jis pas mane, nes netilpo į lagaminą ir kartais juo smaguriavau šaltą žiemą, prieš šv. Kalėdas kepiau meduolius. Nematyti dugno, tik įpusėjau dviejų litrų stiklainį. Jis sužadino mano prisiminimus, - žvelgiau  į jį ir tuo pačiu atgal - laikina, bet didelę meilę. Dviprasmiški jausmai, - tarsi išsiskyrimo net nebuvo ir  mes drauge, taip norėjosi man išgirsti jo balsą tuo syk. Nepaisiau fakto, kad mano mylimasis turi artimą, gal mylimą moterį. Bet staiga, kažkas mane nubloškė į skaudžiausius išgyvenimus,  - mano mirtį, mūsų kūdikio mirtį.  Skaudu, tiesiog skaudu. Sunku užmiršti, nes daug kas pasilikę mudviejų išgyventų akimirkų  atmintyje, kuriose dar vis gyvena jis, mano mylėtas, mylimas žmogus. Ėmiau iš naujo vertinti jo charakterį, pabrėždama jo nemaloniausias puses, - tas išreikštas egoizmas, kosminė šypsena. Ahh!!! Kokia aš akla buvau (!!!) Taigi, indas su medumi, neleido man užsimiršti su visam. Pastebėtina ir tai, kad mylėtas ir mylimas žmogus jau metai, jokio susidomėjimo manimi ženklo nerodo,  jokio ženklo, neišvengiamai pasmerkta abejingumui. Susimasčiau, juk jo namuose liko tiek daiktų, kuriuos palikau, kuriuos dovanojau ir savotiškai smalsu, ar gi jie kas kart neprimena apie mane, o gal jų net nėra, kažkam paaukojo, išmetė ar tiesiog kelių sankryžoje numetė, to nesužinoti.

Paskutiniu metu suaktyvėjo mano paslaptingos vidinės jėgos, mane aplankė sapnai, kurie pradedu įsitikinti, darosi reikšmingi man ir mane supančiai aplinkai. Sapnuose mačiau mylėtą vyrą, tokį rimtą, visą tokiame rūpestyje ir taip aiškiai aš atsiminiau reginius sapnuos. Pabūdusi ryte pagalvojau, kad artėja metas, tas rudenėjantis metas, kuomet kažkas su juo atsitinka, atsitinka tai, kas reikalauja materialinių ir moralinių išteklių. Duok  Diev, kad šie metai būtų kitokie. Juk prisiminimai tokie neutralūs ir tapę nelaimingos istorijos dalimi. Kas dieną vis tolsta veidas mylėto žmogaus, užmarštis iš tiesų ramina, skausmas mąžta,o medaus su kriaušėmis keksas skleidžia kvapą, kalėdinį, cukrutą. Rezultatas vertas gomurio ir medaus sumažinimo dar ne vieną kart iki man išvykstant. Vargiai tikiu pati, ką parašiau, bet vienas žmogus, o tiksliau du, jau primena, kad turiu ruoštis į kelionę,  - su atvira širdim  duoti ir priimti.

Tai akivaizdu, bet nėra taip netikėta

Šiandien į elektroninio pašto dėžutę atskriejo laiškas, prerskaičiusi jį, išpažinau tiesą, tiesą apie save, cituoju: ...esi išdidi, su išdidumu šaipaisi iš romantikos ir sentimentų, dediesi dalykiška, labai dažnai, o gal net visuomet, esi stoikiška. Pripažinki, širdyje esi tu visai kitokia, visiškai kitokia: romantikė ir svajoklė, dosni ir linkusi stipriai prisirišti prie visko.

Kodėl žinojimas neapsaugo manęs nuo meilės? Juntu savyje tuštumą, kurią gali užpildyti romantinis svaigulys. juntu jaudulį, kuris kyla kuo nors susižavėjus. Prieš susižavint kuo nors, turiu poreikį kieno nors veide įžvelgti vientisumą, kurio niekada nepastebėjau savyje.